Sutvirtinimo sakramentu pakrikštytieji tobuliau sujungiami su bažnyčia, praturtinami
Šventosios Dvasios malonėmis ir todėl dar labiau įpareigojami, kaip tikri Kristaus liudytojai, žodžiu ir darbu skleisti bei ginti tikėjimą. Sutvirtinimo metu gaunamos šios 7 šv. Dvasios
dovanos: išmintis, supratimas, patarimas, tvirtumas, žinojimas, maldingumas, Dievo baimė.Šis sakramentas laikomas būtinu
atbaigti krikšto malonei, bet nėra būtinas, kad vėliau turėtum teisią priimti Santuokos sakramentą, kaip kartais yra manoma.
Sutvirtinimo sakramentui rengiami krikštyti ir Pirmąją šv. Komuniją priėmę
jaunuoliai, pareiškę tam norą ir sulaukę bažnytinės vyresnybės numatyto amžiaus - 15 metų ( Lietuvos Vyskupų Konferencijos 2014.02.25-27 d. posėdžio sprendimas
). Sutvirtinimo sakramentas jaunuoliams iki 18 metų teikiamas praėjus bent 1 metams po Pirmosios šv. Komunijos priėmimo. Kiekvienoje parapijoje rengimosi laikotarpis trunka nuo 6 iki 12
mėn.
Rengimasis Sutvirtinimo sakramentui pagal Katechetikos centro parengtą programą
susideda iš dviejų etapų: Alfa kursoir tikėjimo pagrindų
katechezės.
Sutvirtinamajam reikalingas vienas Sutvirtinimo globėjas. Tradiciškai Sutvirtinimo
globėjai būna tos pačios lyties kaip ir sutvirtinamasis. Labai rekomenduojama, kad Sutvirtinimo globėjo pareigas prisiimtų vienas iš krikštatėvių, tačiau gali būti ir kitas asmuo, atitinkantis
šiuos reikalavimus: · ne jaunesnis
kaip 16 metų; · priėmęs
Sutvirtinimo sakramentą; · priėmęs
Santuokos sakramentą (jei yra sukūręs šeimą); · praktikuojantis
katalikas; · nesuvaržytas
kokios nors kanoninės bausmės. Sutvirtinimo globėjais negali būti sutvirtinamojo tėvas ar motina. Sutvirtinimo globėjų
pareiga yra rūpintis, kad sutvirtinamasis, gavęs Šventosios Dvasios dovaną, gyventų kaip tikras Kristaus liudytojas ir laikytųsi iš Sutvirtinimo sakramento kylančių pareigų. Sutvirtinimo
sakramento proga sutvirtinamasis pasirenka šventąjį globėją, kurį primena pasirenkamas to globėjo vardas. Renkantis vardą, kiek įmanoma, reikėtų susipažinti su pasirenkamu šventuoju globėju, jo
gyvenimo istorija. Pasirenkant vardą kriterijumi negali būti jo gražumas ar įmantrumas. Pasirenkamo vardo kriterijus turėtų būti šventojo, nešiojusio šį vardą, gyvenimas. Sutvirtinimo šventuoju
globėju galima palikti ir tą patį krikšto globėją. Tikintieji Sutvirtinimo sakramentą paprastai turėtų priimti savoje parapijoje, t.y. kurioje gyvena. Išimties tvarka šį sakramentą galima priimti
ir kitoje parapijoje, prieš tai gavus savosios parapijos klebono sutikimą. Sutvirtinimo šventimas sudaro gerą progą švęsti Sutaikinimo sakramentą ir bendruomeniniu būdu su individualia
išpažintimi ir atleidimu. Sutvirtinimo sakramento šventimo dieną sutvirtinamieji dalyvauja aktyviai: drauge atsakinėja, gieda, tinkamai pasirengę skaito Šventojo Rašto skaitinius, bendruomeninę
maldą, neša atnašas liturgijos metu. Sutvirtinimo šventime dalyvauja ne tik sutvirtinamųjų tėvai, bet drauge švęsti kviečiami šeimos nariai, artimieji, draugai. Rengiantis Sutvirtinimo šventimui,
dera atkreipti jaunuolių dėmesį į aprangą, kuri turi derėti su vietos ir įvykio šventumu. Jauniems žmonėms svarbu suprasti, jog bažnyčios liturgijoje visuomet dalyvaujama deramai apsirengus.
Sutvirtinimo teikėjas yra vyskupas. Priėmusiems Sutvirtinimo sakramentą išduodami Sutvirtinimo pažymėjimai. Parapijos bendruomenė, ypač jaunimo grupės, padeda priėmusiems Sutvirtinimo sakramentą
aktyviai įsitraukti į parapijos gyvenimą, prisiimti įvairias tarnystes.
Parengta pagal Kauno Arkivyskupijos Antrojo sinodo nutarimus, 821 - 847.